Diplomatas, visuomenės veikėjas, žurnalistas. Gimė 1888 m. rugsėjo 29 d. Sintautuose, mirė 1965 m. rugsėjo 1 d. Syracuse (Niujorko valstija).

1911 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą (aktyviai dalyvavo studentų organizacijos veikloje), 1935 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultetą.

1918–1921 m. Lietuvos Tarybos, vėliau Lietuvos Respublikos atstovas Kaukazo valstybėms, rūpinosi grąžinti į Lietuvą karo pabėgelius. 1921–1939 m. (su pertraukomis) dirbo Lietuvos užsienio ministerijoje (1921 m. vadovavo Ypatingajam skyriui, kuris vykdė sutartį su Rusija). Už brošiūrą „Bažnyčios padėtis valstybėje“ (1925) valdančioji LKDP pasiūlė jam pasitraukti iš tarnybos. 1925–1926 m. dirbo Lietuvos banke. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos veikėjas (1926 ir 1930 CK narys). 1926–1927 m. Seimo atstovas, pritarė Bažnyčios atskyrimui nuo valstybės. Per 1926 m. valstybės perversmą suimtas, netrukus paleistas. 1926 m. laikraščio „Lietuva“, 1927–1928 m. (faktinis) „Lietuvos žinių“ redaktorius. 1935–1939 m. LTS narys, Eltos direktorius. 1939–1940 m. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Latvijoje. 1940–1941 m. vertėsi advokato praktika. 1944 m. pasitraukė į Švediją, dėstė Stokholmo universitete slavų kalbas. 1947 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Nuo 1951 m. Syracuse'o universitete dėstė rusų kalbą. Lietuvių tremtinių draugijos (1947 pirmininkas), Bendrojo Amerikos lietuvių fondo (BALF) veikėjas. Bendradarbiavo Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje, 1947–1953 m. žurnale „Margutis“ paskelbė atsiminimų. Parašė matematikos vadovėlių, parengė spaudai rinkinį „Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis“ (2 t. 1930–1939).