Kalbininkas, filologijos mokslų daktaras, mokslo visuomenės veikėjas. Gimė 1924 m. sausio 30 d. Kaune, mirė 1978 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje.

Nuo 1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1946 m. pašalintas už antisovietines pažiūras.

1947–1950 m. dirbo mokytoju Kauno 8-oje gimnazijoje, dėstė lotynų ir prancūzų kalbas. 1950 m. suimtas klasėje už ryšius su Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo judėjimu, iki 1953 m. kalintas Sibire.

1955 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1975 m. filologijos mokslų daktaras. Nuo 1955 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1978 m. profesorius.

Parašė pirmąją romanistikos Lietuvoje apžvalgą. Ištyręs senovės prancūzų kalbos paminklus nustatė, kaip sintetinė kalbos sandara virsta analitine. Darbai svarbūs kalbų tipologijai ir lietuvių kalbotyrai.

 

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2003, t. 4, p. 267)