Rusų dailininkas, peizažistas. Gimė 1860 m. rugpjūčio 30 d. Kybartuose (Vilkaviškio r.), mirė 1900 m. rugpjūčio 4 d. Maskvoje.

1873–1885 m. mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, nuo 1898 m. dėstė joje. Nuo 1891 m. Kilnojamųjų dailės parodų draugijos, nuo 1897 m. grupuotės „Miuncheno secesija“ narys. Sukūrė vadinamųjų nuotaikos peizažų („Rudens diena. Sokolnikai“ 1879, „Tiltelis. Savvino slabada“ 1883), kuriems būdinga plenerinės tapybos estetika, lyrinis filosofavimas, psichologinis sodrumas. Nutapė peizažų su cerkvėmis, kuriuose šventyklų pastatai darniai įsilieja į gamtą („Vakaro varpas“ 1892), simbolizuoja žemiškąjį mirtingumą („Prie akivaro“, „Vladimirka“, abu 1892, „Ties amžinuoju atilsiu“ 1894). Brandžiojo laikotarpio kūriniuose paprastas peizažo motyvas paverčiamas archetipiniu Rusijos vaizdu („Beržų giraitė“ 1889), vėlyvojo laikotarpio kūriniuose paprastas peizažo motyvas paverčiamas archetipiniu Rusijos vaizdu („Beržų giraitė“ 1889), vėlyvojo laikotarpio paveiksluose žymu kolorito kaita („Ežeras. Rusija“ 1900).