Spaudos darbuotojas, istorikas. Gimė 1904 m. sausio 21 d. Kaune, mirė 2000 m. gegužės 27 d. Čikagoje.

1923 m. dalyvavo Klaipėdos kariniame sukilime. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą (teisę).

Dirbo Vidaus reikalų ministerijoje (1927–1940). 1941 m. per nacių okupaciją kalintas. 1944 m. traukdamasis iš Lietuvos buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę pagalbiniams darbams. 1945 m. Raudonosios armijos paimtas į nelaisvę Lenkijoje; pabėgęs čia gyveno. 1957 m. išvyko į Prancūziją. 1961 m. persikėlė į JAV, dirbo bibliotekininku. Nuo 1968 m. dėstė Pedagoginiame lituanistikos institute Čikagoje. Vienas Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje kūrėjų (perdavė ~18 000 egzempliorių asmeninę biblioteką). Redagavo tęstinio leidinio „Lietuvių tautos praeitis“ / „Lithuanian Historical Review“ kai kuriuos tomus (1961–1987), 1970–1974 m. ir 1975–1979 m. lietuvių išeivijos spaudos bibliografiją (1977 ir 1984), J. Jakšto knygą „Dr. Jonas Šliūpas“ (1979; sudarė J. Šliūpo darbų sąrašą). Tyrė 14–16 a. Lietuvos teisę, Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lietuvos krikšto istoriją. Parengė lituanistikos sąrašą „Lietuvos istoriografija“ (11 sąsiuvinių, 1971–1984), antisovietinio pasipriešinimo žurnalo „Aušra“ perspaudą (7 t. 1977–1986), fotografuotiniam „Aušros“ (1883–1886) leidimui (1983) parašė studiją „Auszra ir jos gadynė“, sudarė rodykles. Svarbiausias veikalas – „Lietuvos bei lietuvių krikštas ir 1387-ieji metai“ (1991).

Rašė Mažosios Lietuvos, daugiausia Karaliaučiaus krašto, politiniais klausimais. Bendradarbiavo Lietuvos ir JAV lietuvių spaudoje.