Paieškos kriterijai:

 
   
  • „Baltijos“ kolūkio žvejai

    „Baltijos“ kolūkio žvejai, 1975 m.

    Bernardas Aleknavičius

    Režisuotame kadre - du žmonės su tinklu rankose. Abu vilki neperšlampamą žvejų aprangą, galvas dengia modernios ziudvestės. Asmenybės nenustatytos.

    „Baltijos“ žvejų kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus „Bangos” ir „Baltijos žvejo” kolūkius. Šis kolūkis gyvavo iki 1992 metų.

  • „Baltijos“ kolūkio žvejų laivai

    „Baltijos“ kolūkio žvejų laivai, 1985 m.

    Bernardas Aleknavičius

    Horizontalaus formato vaizdo antrajame plane matosi penki žvejybos laivai, stovintys vienas greta kito uoste.
    Tai - dalis  „Baltijos” žvejų kolūkio laivyno. Kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus „Bangos” ir „Baltijos
    žvejo” kolūkius.
    Šis kolūkis gyvavo daugiau kaip 40 metų iki 1992 metų. 1959—1961 m. žvejų kolūkiui „Baltija" vadovavo M. Davidonis, 1961—1964 m. - Vytautas Puodžiūnas, 1964—1975 m. - Petras Kėdaitis, 1976—1980 m. - Zenonas Kaupas, 1980—1987 m. - Pranciškus Žaltauskas, 1987—1992 m. - Sigitas Šileris. 1992 metais „Baltijos" kolūkis turėjo 44 laivus, laivų remonto dirbtuves, žūklės įrangos remonto dirbtuves, autotransporto ūkį, žuvies apdirbimo kompleksą, priekrantės žūklės bazę. Per metus žvejai sugaudavo 14000-20000 tonų žuvies. Daugiausia buvo žvejojama Baltijos jūroje, gaudomos menkės, bretlingiai, strimelės, lašišos, plekšnės. Kolūkyje dirbo 1300 darbuotojų.
    1998 m. liepos mėnesį įkurta AB „Senoji Baltija". Bendrovė tapo visų pirmtakų - žvejų kolūkių „Baltijos
    žvejas", „Baltija", pajinės žuvininkystės bendrovės „Baltija" teisių ir įsipareigojimų perėmėja.

  • „Baltijos“ laivų statykloje nuleidžiamas laivas

    „Baltijos“ laivų statykloje nuleidžiamas laivas, 1985-03-15

    Bernardas Aleknavičius

    Baltijos laivų statykloje ruošiamasi į vandenį nuleisti pastatytą laivą. Vaizdas į doke stovinčio laivo „КРАСНОЯРСКИЙ“ laivagalį. 

    Tai žuvies apdorojimo laivas - refrižeratorius pastatytas Astrachanės žvejams.

  • „Baltijos“ laivų statykloje nuleidžiamas laivas

    „Baltijos“ laivų statykloje nuleidžiamas laivas, 1985-03-15

    Bernardas Aleknavičius

    Baltijos laivų statykloje ruošiamasi į vandenį nuleisti pastatytą laivą. Vaizdas į doke stovinčio laivo  laivagalį. 

    Tai žuvies apdorojimo laivas - refrižeratorius pastatytas Astrachanės žvejams.

  • „Baltijos

    „Baltijos" laivų statykloje statomas laivas „Moriana", 1982 m. sausis

    Bernardas Aleknavičius

    Laivų statyklos aplinkos fone ant stapelio laivagaliu stovi statomas laivas. Kariojo borto išorėje - užrašas rusų kalba „МОРЯНА / АСТРАХАНЬ“, reiškiantis laivo pavadinimą ir prirašymo uostą.

    „Moriana“ tipo laivai pagal projektą 12911 Klaipėdos laivų statykloje „Baltija“ buvo statomi Kaspijos ir Tolimųjų Rytų laivynams nuo 1982 iki 1990 metų. Jų ilgis siekė 84,39 m, plotis - 13 m, dedveito tonažas - 788 t, greitis - 11,3 mazgų, triumuose buvo palaikoma 8 laipsnių minusinė temperatūra. Tai buvo žuvies apdorojimo laivai-refrižeratoriai, kuriuose buvo naudojamas specialus žvejybos būdas, pasitelkus elektros šviesą ir siurblius. Taip buvo gaudomi bretlingiai. Laive iš jų buvo gaminami preservai (žuvis su aštriu užpilu sufasuota į sandarią tarą).

  • „Baltijos

    „Baltijos" laivų statykloje statytas laivas „Krasnoperekopsk", 1977 m.

    Bernardas Aleknavičius

    Plataus formato kadre - laivų statyklos doke į vandenį nuleidžiamas pastatytas vidutinysis žvejybos traleris, papuoštas vainikų, signalinių vėliavėlių girliandomis. Ant borto užrašytas laivo pavadinimas rusų kalba „КРАСНОПЕРЕКОПСК“ (Krasnoperekopskas - miestas Kryme).
    Šis „Barenco jūra“ tipo vidutinysis žvejybos traleris buvo pastatytas 1977 m. Klaipėdoje „Baltijos“ laivų statykloje Murmansko žvejams. Laivo statybos Nr.317. Nurašytas 1998 metais.

  • „Baltijos“ laivų statyklos laivų statytojai

    „Baltijos“ laivų statyklos laivų statytojai, 1986-03-15

    Bernardas Aleknavičius

    Vertikalaus formato vaizde - šeši vyrai, vilkintys darbo drabužius su apsauginiais šalmais ant galvų, stovi

    laivo pirmagalio fone. Pirmasis iš kairės laiko popieriaus lapelius, rašiklį ir kalba. Likusieji klausosi. Ant

    laivo borto užrašytas pavadinimas rusų kalba „КРАСНОЯРСКИЙ“. Laivas buvo statomas Astrachanės žvejams.

  • „Baltijos

    „Baltijos" statykloje laivas „Moriana" nuleidžiamas į vandenį, 1982-04-17

    Bernardas Aleknavičius

    Pastatyto laivo iškilmingas nuleidimas į vandenį. Laivų statyklos plaukiojančiame doke laivagaliu nuo stapelio nuleidžiamas vainikais ir signalinėmis vėliavėlėmis papuoštas pirmasis „Moriana“ tipo laivas tokiu pat pavadinimu. Dešinėje įrengta laikina tribūna, kurioje stovi svečiai. Tribūnos apačioje išsirikiavę pučiamųjų orkestro muzikantai ir pastatytas mikrofonas kalbėtojams, dėvintiems apsauginius šalmus. Už jų - minia žmonių su transparantais.

    „Moriana“ tipo laivai pagal projektą 12911 Klaipėdos laivų statykloje „Baltija“ buvo statomi Kaspijos ir Tolimųjų Rytų laivynams nuo 1982 iki 1990 metų. Jų ilgis siekė 84,39 m, plotis - 13 m, dedveito tonažas - 788 t, greitis - 11,3 mazgų, triumuose buvo palaikoma 8 laipsnių minusinė temperatūra. Tai buvo žuvies apdorojimo laivai-refrižeratoriai, kuriuose buvo naudojamas specialus žvejybos būdas, pasitelkus elektros šviesą ir siurblius. Taip buvo gaudomi bretlingiai. Laive iš jų buvo gaminami preservai (žuvis su aštriu užpilu sufasuota į sandarią tarą).

  • „Baltijos“ žvejų kolūkio krantinė

    „Baltijos“ žvejų kolūkio krantinė, 1985 m. rugsėjis

    Bernardas Aleknavičius

    Horizontalaus formato vaizdo pirmajame  plane plaukia reido kateris. Antrajame - prie krantinės stovi žvejybos laivai.
    Tai - dalis  „Baltijos” žvejų kolūkio laivyno.

    Kolūkis buvo įkurtas 1959 m., sujungus „Bangos” ir „Baltijos žvejo” kolūkius. Šis kolūkis gyvavo daugiau kaip 40 metų iki 1992 metų. 1959—1961 m. žvejų kolūkiui „Baltija" vadovavo M. Davidonis, 1961—1964 m. - Vytautas Puodžiūnas, 1964—1975 m. - Petras Kėdaitis, 1976—1980 m. - Zenonas Kaupas, 1980—1987 m. - Pranciškus Žaltauskas, 1987—1992 m. - Sigitas Šileris. 1992 metais „Baltijos" kolūkis turėjo 44 laivus, laivų remonto dirbtuves, žūklės įrangos remonto dirbtuves, autotransporto ūkį, žuvies apdirbimo kompleksą, priekrantės žūklės bazę. Per metus žvejai sugaudavo 14000-20000 tonų žuvies. Daugiausia buvo žvejojama Baltijos jūroje, gaudomos menkės, bretlingiai, strimelės, lašišos, plekšnės. Kolūkyje dirbo 1300 darbuotojų.
    1998 m. liepos mėnesį įkurta AB „Senoji Baltija". Bendrovė tapo visų pirmtakų - žvejų kolūkių „Baltijos
    žvejas", „Baltija", pajinės žuvininkystės bendrovės „Baltija" teisių ir įsipareigojimų perėmėja.

  • „Baltika“ tipo žvejybinio tralerio modelis

    „Baltika“ tipo žvejybinio tralerio modelis, 1981 m.

    Žvejybinio tralerio „Baltika“ tipo modelis pagamintas masteliu 1:100. Laivo korpusas dažytas iki vaterlinijos žalia spalva, virš vaterlinijos – pilkai, viršutinė laivo korpuso priekio dalis, antstatas, liukai ir vidinė falšborto dalis – baltai, denis – žaliai; blokai, inkaro ir švartavimosi įrengimai – juodai, laivo stiebai – rudai. Laivugalyje slipas tralui nuleisti ir ištraukti. Abipus laivugalio (achterio), virš slipo, pakabinti tralą aptarnaujantys blokai. Jie kabo ir galiniame stiebe-arkoje, kurios viršuje išdėstyti ventiliaciniai kaminai, galinio denio apšvietimo prožektorius ir pakabinta TSRS vėliava. Nuo galinio stiebo-arkos į priekį palei bortus nukreipti du gikai tralo aptarnavimo ir krovos darbams vykdyti. Toliau į laivo priekį denyje įrengtas laivo triumas ir vertikali tralo traukimo gervė (arba brašpilis). Denį galima skirstyti į apatinį ir viršutinį. Apatinis išklotas medžiu – zona tralo aptarnavimi ir žuvies apdorojimui. Viršutiniame denyje laivo švartavimosi įranga, forpiko liukas, ventiliaciniai kaminai, gelbėjimo plaustai ir inkaro įrengimai. Iš galinės antstato pusės trys durys ir, dešiniame borte, užlipimas laiptais ant viršutinio denio. Iš abiejų antstato pusių įėjimas į vairinę nuo viršutinio denio. Iš kairiojo borto pusės kopėčios užlipti ant vairinės stogo, ant kurio stovi stiebas su signaliniais žibintais ir radaru, navigacinis įrenginys, laivapriekio ir apatinio denio prožektoriai, garsinė sirena ir radaro atšvaitas. Iš šonų – radijo ryšio antenos. Galiniuose vairinės stogo kraštuose kaminai su tarybine simbolika – raudoname fone aukso spalvos kūjis ir pjautuvas. Po viršutiniu deniu esančio balto falšborto juostoje aštuoni (penki iš dešinio borto ir trys iš kairio borto) iliuminatoriai (vidinių patalpų langai). Vairinėje viso 12 langų-iliuminatorių (trys iš galo, po du iš šonų ir penki iš priekio). Laivugalyje, žemiau vaterlinijos, laivo sraigtas ir vairo plunksna, sujungta su rotoriniu valymo cilindru. Laivapriekyje (forštevinyje), iš abiejų pusių, pritvirtinti inkarai. Šalia užrašai: ЛМ – 1042. Iš dešinio borto, apačioje užrašo, du iliuminatoriai. Laivo modelis dviem bronzinėmis kojelėmis pritvirtintas ant fanierinės lentelės.

    „Baltika“ tipo mažieji žvejybiniai traleriai šaldytuvai TSRS pradėti statyti 1971 m. pagal projektą Nr. 1328. Laivai galėjo žvejoti gaubiamuoju tinklu ir tralu. Statybos vieta – Sosnovkos ir Koku vietovės (buv. TSRS), Tulča (Rumunija). Iki 2005 m. pastatyta apie 400 tipo laivų. Keliamasis krovinio svoris – 26,2 tonos, greitis – iki 9,5 mazgų, pagrindinis variklis – dyzelis, 220 KWT. Laivai paplito po TSRS ir kitus uostus Baltijos, Baltosios, Juodosios, Ochotsko ir Beringo jūrose, taip pat plaukiojo Kaspijos jūroje. Po sąjungos žlugimo juos toliau sėkmingai eksploatuoja Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų bei rusijos Federacijos žvejai. Laivas, pažymėtas registracijos numeriu ЛМ – 1042, buvo pastatytas 1977 m. Sosnovskos laivų statykloje ir priklausė Klaipėdos žvejų kolūkiui „Baltija“. Nuo 1991 m. laivui suteiktas registro numeris LBB – 1042. Paskutinis laivo valdytojas – akcinė bendrovė „Senoji Baltija“. 1998 m. „Senoji Baltija“ tapo visų pirmtakų – žvejų kolūkių „Baltijos žvejas“, „Baltija“, pajinės žuvininkystės bendrovės „Baltija teisių ir įsipareigojimų perėmėja.               

  • „C. L. Bieber“ bendrovės vilkikas tempia švedų garlaivį „Gunborg“ Žiemos uoste

    „C. L. Bieber“ bendrovės vilkikas tempia švedų garlaivį „Gunborg“ Žiemos uoste, XX a. 4 deš.

    Pasienio policijos motorlaivio „AITVARAS“ vado (1935–1938) Balio (Boleslovo) Jucevičiaus (1907–1985) horizontalaus formato mėgėjiška nuotrauka.

  • „Dainavos“ sanatorija

    „Dainavos“ sanatorija, 1937-03-29

    Iš Vytauto Bagdanavičiaus (1920–1941) fotografijų albumo.

     

    Fotografavo Vytautas Bagdanavičius. Vaizdas iš viršaus. Už nedidelių apsnigtų pušelių ir užsnigto lauko matyti medinis pastatas dvišlaičiu stogu, tvora ir kito pastato dalis. Fone – apsnigtas pušynas.

     

     

     

  • Rodomi įrašai nuo 1 iki 12
  • Įrašų skaičius puslapyje:
  • Puslapis: iš: 783